Arbūzas yra vienas skaniausių vasaros vaisių, kurį vienodai mėgsta tiek vaikai, tiek suaugusieji. Teigiamas požiūris į šią uogą yra gana pagrįstas, nes be puikaus skonio, jis turi ir daug naudingų savybių, tarp kurių verta paminėti gydomąjį poveikį žarnynui. Ką reikia žinoti apie geriamojo arbūzo savybes ir kokia jo nauda organizmui - skaitykite toliau.
Kalorijų kiekis ir cheminė sudėtis
Arbūzas dažnai tarnauja kaip pagrindinis įvairių dietų ingredientas, o tai nenuostabu, jei žinote produkto kalorijų kiekį. 100 g jo minkštimo sudaro ne daugiau kaip 27 kcal, nes 93% viso vaisiaus tūrio yra vanduo. Likę 6–7 g skiriama maistinėms skaiduloms ir pelenams. BZHU (gramais) santykis - 0,6: 0,1: 5,8.
Ar žinai Didžiausias arbūzas iš Gineso rekordų knygos buvo užaugintas Arkanzase (JAV). „Bright“ šeimai pavyko pasiekti, kad uogų svoris būtų 122 kg, o milžinas pasiekė visišką brandą per 147 dienas.
Cheminėje dryžuotų uogų sudėtyje gausu vitaminų ir mineralų:
- vitaminai: A, C, E, PP, B grupės (B1 - B3, B6, B9);
- makroelementai: kalcis, magnis, natris, fosforas, kalis;
- mikroelementai: geležis.
Arbūzo poveikis žarnynui
Tarp daugelio naudingų arbūzo savybių verta pabrėžti jo teigiamą poveikį žmogaus žarnynui - žinoma, jei laikysitės rekomenduojamų uogų valgymo normų ir pasirenkate tik labiausiai prinokusius egzempliorius, kurių sudėtyje yra minimalus nitratų kiekis. Apsvarstykite galimą šios uogos naudą ir kontraindikacijas.
Privalumai ir gydomosios savybės
Arbūzo minkštimas savo sudėtyje turi gana daug skaidulų, kurios puikiai valo žarnyną ir sustiprina jos peristaltiką. Tik kelias dienas trunkantis toks arbūzo valymas padės pašalinti iš organizmo cholesterolį, toksinus ir toksinus, o norint papildomai numesti porą kilogramų, verta per dieną suvalgyti bent 1,5 kg raudonosios minkštimo, pakeičiant jį visais pakepintais ir riebiais patiekalais.
Po valymo žarnynas pradeda geriau absorbuoti maistines medžiagas iš suvartoto maisto ir atkuria normalią mikroflorą. Dėl šios priežasties arbūzą rekomenduojama vartoti sergant podagra, artritu ir disbioze, o norint greitai prisotinti, galite derinti su juoda ar rugine duona.
Žala ir kontraindikacijos
Nepaisant to, kad arbūzas puikiai valo žarnyną ir visą organizmą, kai kurie žmonės turėtų būti ypač atsargūs naudodami šią uogą.
Visų pirma, tai draudžiama:
- natūralių šlapimo išsiskyrimo procesų pažeidimas;
- viduriavimas ir kolitas;
- didelių akmenų buvimas inkstuose ir tulžies pūslėje;
- pielonefritas;
- sunkios kasos ir prostatos liaukų patologijos.
Taip pat nepiktnaudžiaukite arbūzu, valgydami daugiau nei 2,5–3 kg minkštimo per dieną, ir derinkite jį su įvairiais marinatais (druska organizme sulaiko vandenį, kuris gali išprovokuoti patinimų vystymąsi). Prastos kokybės vaisiai, turintys daug nitratų, taip pat gali sukelti nepageidaujamų pasekmių - sunkumą skrandyje, pykinimą, viduriavimą ar vėmimą.
Svarbu! Jei neįmanoma patikrinti pasirinktų vaisių natūralumo, pabandykite valgyti tik vidurinę minkštimo dalį ir išmeskite vietas, esančius po oda, nes būtent šiose vietose kaupiasi daugiausia kenksmingų medžiagų.
Naudojimo ypatybės
Kad arbūzas kūnui duotų tik naudos, svarbu žinoti, kaip jį tinkamai išvalyti ir suvartoti.
Jei sveikata sveika ir nėra minėtų ligų, paruošimo seka yra tokia:
- gerai nuplaukite vaisius vandenyje (galite net su muilu);
- supjaustykite arbūzą, supjaustydami minkštimą bent 3 cm atstumu nuo žievelės;
- suvalgykite tam tikrą uogų dalį (vaikams geriau duoti vidurį), o likusią dalį padėkite į šaldytuvą, kur ji turėtų būti laikoma ne ilgiau kaip parą.
Ar žinai KLR laikoma saldžiųjų dryžuotų milžiniškų uogų auginimo lydere, kurios teritorijoje kiekvienais metais auginama 15–16 kartų daugiau vaisių nei Turkijoje (laikoma viena didžiausių eksportuotojų).
Arbūzas bus ne mažiau naudingas nėščioms moterims, nes jame gausu vitamino B9 (folio rūgšties). O norint išvengti padidėjusio dujų susidarymo ir su tuo susijusio diskomforto, reikėtų nevalgyti daugiau kaip 3-4 griežinėlių per dieną, o naktį valgyti arbūzą. Tas pats pasakytina ir apie moteris žindančias moteris, nors tokiu atveju geriau pradėti vartoti vaisius su 1 mažu gabalėliu, ir, jei nebus jokių neigiamų reakcijų, laikui bėgant galite pasiekti tas pačias 3-4 skilteles per dieną.Taip pat yra arbūzų vartojimo ypatumų žmonėms, kenčiantiems nuo inkstų akmenų. Atsižvelgiant į uogų diuretinį poveikį, svarbu stengtis išmatuoti vartojimą, sumažinant įprastą dienos normą 2 kartus ir padalijus gautą kiekį 2–3 dozėmis. Tai taip pat taikoma pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ar kitais negalavimais, kurie bent jau neatmeta uogų vartojimo, tačiau žymiai riboja jų kiekį maiste.
Kaip išsirinkti gerą arbūzą
Norint pasiekti maksimalų naudojamų produktų efektyvumą, įmanoma tik tuo atveju, jei jie maksimaliai natūralūs. O jei neturite problemų su kūnu ir esate pasiruošę masiniam valgyti arbūzus, tuomet turėtumėte žinoti, kaip išsirinkti tam tinkamiausią vaisių.
Svarbu! Galite patikrinti pasirinkto arbūzo prinokimą naudodami didelę talpyklą vandens: geri mėginiai nenuvils ir visada pakils į paviršių.
Taigi, geriau nepirkti arbūzo, jei jis:
- Per didelis ir ryškus pjūvis (optimalus tokios uogos svoris yra 4–5 kg, o minkštimo spalva turi būti rausva arba šviesiai raudona, bet tikrai ne ryški raudona).
- Jis turi šviežią arklio uodegą ir yra tolygiai spalvotas iš visų pusių (vaisius su sausa arklio uodega ir geltona ar šiek tiek oranžine dėme šone yra geras pasirinkimas).
- Jos oda yra švelni ir nuobodu (tai rodo, kad turite neprinokusią uogą).
- Jis turi šviežiai nupjautos žolės kvapą (kaip ir ankstesnės savybės, tai rodo nesubrendusį pasirinkto bandinio būklę).
- Kai kuriose vietose jis yra pažeistas (tam tikroje vietoje įtrūkęs ar tiesiog susmulkintas), nes patogenai greitai dauginasi ant saldaus minkštimo.
- Jis ilgą laiką buvo laikomas supjaustyto pavidalo, o ant minkštimo yra matomų sukietėjusių vietų.
- Jis parduodamas tiesiai iš automobilio šono šalia dulkėto kelio arba pakelėje moliūgas griūva be atitinkamų leidimų.
- Guli ant grindų ir laikomas netinkamos temperatūros sąlygomis, esant didelei drėgmei.
- Jis parduodamas vasaros pradžioje, o pagrindinis tokių vaisių sezonas būna rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje.