Jų Birmingemo universiteto mokslininkų sukurtas tinklas padės selekcininkams kurti tvaresnes kultūras ir išspręsti pasaulines maisto saugumo problemas, taip pat atlikti svarbų vaidmenį tausojant gamtą.
Interneto šaltinyje yra išsami informacija apie 150 prieigos taškų visame pasaulyje, kur yra sutelkta apie 1260 vadinamųjų laukinių rūšių (CWR). Laukiniai pasėlių giminaičiai yra kultivuojamų augalų pusbroliai ir didžiulis genetinės įvairovės šaltinis.
Veisėjai galės panaudoti šiose vietose saugomą įvairovę, kad galėtų perduoti laukinių giminaičių adaptacinius bruožus naminiams augalams, kad būtų gautos naujos veislės, kurios duotų didesnį derlių ir būtų atsparesnės klimato pokyčiams ar kenkėjams.
Vietos, kurias nustatė mokslininkų komanda iš Birmingamo, daugiausia yra esamose apsaugos teritorijose, kurios padės užtikrinti šių vertingų laukinių rūšių išsaugojimą ateityje. Juose yra 167 svarbiausių pasaulio augalų, išvardytų Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), giminaičiai.
Įdomu tai, kad dauguma nustatytų vietų yra vadinamojoje derlingojoje pusmėnulio dalyje, apimančioje Vidurio Rytų šalis, tokias kaip Libanas, Egiptas, Sirija ir Turkija - pasaulio regioną, iš kurio atsirado šiuolaikinis žemės ūkis.
„Pasaulinio maisto saugumo užtikrinimas yra vienas didžiausių šių laikų iššūkių, nes gyventojų skaičiaus augimas daro vis didesnį spaudimą mūsų maisto gamybai ir natūralioms ekosistemoms“, - aiškino vienas iš programos kūrėjų dr. Nigelas Maxtedas iš Birmingemo universiteto biologijos mokslų mokyklos.
„Naujų, tvaresnių pasėlių veislių, galinčių atlaikyti ekstremalias klimato sąlygas, atsparesnes kenkėjams ar reikalaujančios mažiau vandens, paieška yra didžiulis veisėjų prioritetas. Norėdami rasti šią įvairovę, turite grįžti prie „originalių“ rūšių - laukinių kultūrų giminaičių - iš kurių mūsų kultūros buvo prijaukintos. Mūsų sukurtas išteklius leis selekcininkams nustatyti, kur jie gali gauti reikiamų augalų, iš kurių vėliau gali augti gyvybiškai svarbios naujos klimatui nekenksmingos veislės “, - teigė dr. Nigelas Maxtedas.