Pastaruoju metu Kirovogrado regiono gyventojai vis dažniau skundžiasi turguje įsigytais naminiais pieno produktais. Priežiūros institucijos registruoja didelį arsenalą pardavėjų „chemikų“ priedų: skalbimo miltelių, antibiotikų, sodos, krakmolo, vandens.
Esant situacijai, kai sumažėja galvijų ir ganyklų skaičius, šalies rinkose išauga varškės telyčios, teka pieno upės. Šis modelis išlieka net žiemą, kai karvės dažniausiai nustoja melžti.
Namų pieno produktai visada buvo laikomi geresniais ir natūralesniais. Dabar padėtis pasikeitė ne į gerąją pusę. Vartotojas susiduria su pasirinkimu: nusipirkti parduotuvėje esantį produktą, nors ir ne tokį natūralų, bet pagardintą nedraudžiamomis medžiagomis, arba pirkti prekes turguje, visiškai pasitikėdamas pardavėjo sąžine.Verslūs valstiečiai ir perpardavinėtojai pieno produkto nieko neprideda. Vanduo tradiciškai padėjo padidinti produkto kiekį. Ji yra labiausiai nekenksmingas priedas. Soda pilama į pieną, kad ilgiau laikytųsi. Tai taip pat nėra labai baisu. Blogiau, kai į pieną patenka amoniako ir antibiotikų, ypač chloramfenikolio, pridėto tuo pačiu tikslu. Norėdami parduoti daugiau naminio varškės sūrio, jis sumaišomas su pigia sūrio mase. Pasirodo, labai pelninga, bet tik pardavėjui.
Tarp ūkininkų yra daug padorių žmonių. Bet jie ne visada gali rasti laiko patys parduoti savo produktą rinkoje. Kropyvnytskyi rajono Lozovatki kaimo ūkininkai Valerijus ir Olga Unrainy patys ateina pas pirkėjus, kad nepateiktų produktų didmenininkams už mažą kainą. Tačiau dažniausiai naminis pienas patenka į perpardavinėtojus, atliekančius cheminius eksperimentus.
2018 metais pieno pramonė pagamino produktų, kurių vertė 30 milijardų UAH. Šešėliniame sektoriuje buvo pagaminta 9 milijardų UAH vertės produktų. Ar yra kokių nors šalies pieno pramonės perspektyvų? Žinoma, jums reikia pašalinti tik šį šešėlinį verslą, sako Ukrainos pieno įmonių sąjungos direktorių valdybos pirmininkas Vadimas Chagarovskis.