Remiantis nauja Eurostato ataskaita, žemės ūkio prekyba tarp Europos Sąjungos ir likusio pasaulio išaugo dvigubai nuo 2002 m.
Europos Sąjungos (ES) ir likusio pasaulio žemės ūkio prekybos (importo ir eksporto) vertė 2018 m. Sudarė 275 milijardus eurų, tai yra 7,0% visos papildomos tarptautinės prekių prekybos ES.
2018 m. Didžiausia ES žemės ūkio eksporto gavėja buvo Jungtinės Valstijos, kurių dalis sudarė 16 proc. Po jos sekė Kinija (8 proc.), Šveicarija (6 proc.), Japonija ir Rusija (po 5 proc. Abiejose šalyse) ir Norvegija (4 proc.).![](http://img.tomahnousfarm.org/img/ferm-2020/14068/image_t4g187laUZRwx4vc7t1a.jpg)
Tuo tarpu JAV ir Brazilija buvo pagrindiniai ES importo šaltiniai (po 9%). Pagrindinės ES gyvulininkystės produktų eksporto kryptys buvo Kinija (15 proc.), JAV (10 proc.) Ir Japonija (8 proc.).
Norvegija buvo didžiausias gyvūninės kilmės produktų importo šaltinis ES (24% viso 2018 m.), 99% gyvulininkystės produktų, importuotų iš Norvegijos, patenka į žuvų skyrių, kuris sudaro 6,4 milijardo eurų.![](http://img.tomahnousfarm.org/img/ferm-2020/14068/image_4sN4nErbjh5DwaheL0WY.jpg)
Nuo 2002 iki 2018 m. Prekių apyvarta vertine išraiška padidėjo daugiau nei dvigubai, o tai atitinka vidutinį metinį augimą 5,0%, o eksportas auga greičiau (5,8%) nei importas (4,3%).